Kad galėtų būti Išganytojo Motina, Marija „buvo Dievo aprūpinta tokio uždavinio vertomis dovanomis“. Angelas Gabrielius Apreiškimo metu ją sveikina kaip „malonėmis apdovanotąją“. Iš tiesų, kad galėtų savo tikėjimu laisvai pritarti jai apreikštam pašaukimui, ji turėjo būti pilna Dievo malonės. Amžiams bėgant Bažnyčia suvokė, kad Dievo „malonėmis apdovanotoji“ Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento. Tai teigia Nekaltojo Prasidėjimo dogma, Popiežiaus Pijaus IX paskelbta 1854 metais:
Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga Visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta.
Tas „ypatingo šventumo spindesys“, kuriuo ji buvo „apdovanota nuo pirmosios prasidėjimo akimirkos“, atsirado grynai iš Kristaus: „Ji buvo dėl savo Sūnaus nuopelnų kilniausiu būdu atpirkta.“Labiau už visus kitus sukurtus asmenis Tėvas ją „palaimino […] Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje“ (Ef 1, 3) ir išsirinko „Jame prieš pasaulio sukūrimą; […] iš grynos meilės“ (Ef 1, 4–5), kad būtų šventa ir nesutepta Jo akivaizdoje.
Rytų tradicijos Tėvai Dievo Motiną vadina „visiškai šventa“ (Panaghia); jie garbina ją, „jokios nuodėmės nesuteptą, tarsi ji būtų Šventosios Dvasios sukurta kaip nauja būtybė“. Dievo malone Marija liko nepaliesta jokios asmeninės nuodėmės per visą savo gyvenimą.
Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1996
Comments are closed.