Parapija

bažnyčia

Pastato architektūra

1860 metais statyta mūrinė bažnyčia yra klasicistinės ir barokinės architektūros mišinys. Platus fasadas su žemais bokštais padalytas į tris tarpsnius. Apatinio tarpsnio plokštuma suskaidyta stambiais piliastrais ir arkinėmis nišomis. Viršuje sienos plokštuma ramesnė, tik bokštų rizalitai ją suskaido. Pinijono aukštis yra lygus su bokštų aukščiu, neskaitant jų piramidinių smailių. Navų langai aukšti, su pusapskritėm arkom. 

Manoma, kad šiandieninės bažnyčios fasadą puošiančios XVIII amžiaus ketvirtame ketvirtyje išdrožtos vyskupo šv. Augustino ir popiežiaus Pijaus V skulptūros, į Širvintas XIX amžiaus antroje pusėje buvo atvežtos iš uždarytos ir nugriautos Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios. 

Šventoriaus geležiniai vartai įkabinti tarp keturių baltų mūrinių stulpų be arkų. Šventoriuje pastatyti du mediniai tautodailininko Vytauto Ulevičiaus kryžiai ir du tautodailininko Juozo Kalinausko koplytstulpiai šv. Mykolo ir Švč. M. Marijos garbei.

Vidaus erdvė padalinta į tris navas. Stambūs kvadratiniai pilioriai turi kaneliūras. Puskliautės ir poarkiai išmarginti figūriniais ir gėlių ornamentais. Didžiojo altoriaus retablis yra ne architektūrinis pastatas, o didžiulis šv. Mykolo Arkangelo paveikslas su siauriais rėmais. Šoniniai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Filomenos altoriai turi orderinės tvarkos retablius su kolonomis, su architravu ir voliutomis viršuje. 

XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje restauruotoje bažnyčioje saugoma  nemažai vertingų XIX–XX amžiaus pradžios dailės paminklų. Altorius ir sienas puošia XIX amžiaus tapytojui, Peterburgo dailės akademijos auklėtiniui Jonui Zenkevičiui priskiriami paveikslai: „Šv. Filomena“, „Šv. arkangelas Mykolas“. Ant centrinės navos piliorių sukabinti keturių evangelistų paveikslai, datuojami 1878 metais, priskiriami Karoliui Ripinskiui. Paveikslai „Švč. Mergelė Marija Sopulingoji“ ir „Jėzaus krikštas“ tapyti dailininkės Bronislavos Lukoševičiūtės.

Malda į šv. Mykolą

Sancte Michael Archangele, defende nos in prœlio, contra nequitiam et insidias diaboli esto præsidium. Imperet illi Deus, supplices deprecamur: tuque, Princeps militiæ cælestis, Satanam aliosque spiritus malignos, qui ad perditionem animarum pervagantur in mundo, divina virtute, in infernum detrude. Amen.

 

Šventasis Mykolai Arkangele, gink mus kovoje, būk apgynėju nuo velnio nedorybių ir žabangų. Tesudraudžia jį Dievas, nuolankiai meldžiame, o tu, dangaus galybių Kunigaikšti, Šėtoną ir kitas piktąsias dvasias, kurios pasaulyje slankioja, tykodamos sielų pražudyti, Dievo galybe nugramzdink į pragarą. Amen.

Dvasininkai

Klebonas dekanas Leonas Klimas

Širvintų parapijos klebonas kunigas Leonas Klimas gimė 1967 metais gruodžio 14 d., daugiavaikėje tikinčioje šeimoje, Krosnos parapijoje, Lazdijų raj., Vilkaviškio vyskupijoje. Pajutęs pašaukimą kunigystei mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu pašventintas 1992 metais sausio 1 d. Kaišiadorių katedroje, vyskupo Juozapo Matulaičio rankų uždėjimu. Kunigo tarnystės kelyje darbavosi Elektrėnų vikaru, Paparčių, Punios, Žaslių klebonu. Į Širvintas atvyko 2006 m. balandžio mėn. 19 d.


Kunigas vikaras Bronius Jarukas

Kunigas Bronius Jarukas gimė 1971 metais kovo 2 d., Želvos parapijoje. Pajutęs pašaukimą 2018 m. įstojo į kunigų seminariją. Diakono šventimus priėmė 2024 m. gegužės 19 d., Kaišiadorių vyskupas Kunigystės šventimus suteikė 2024 m. lapkričio 24 d.
Paskirtas tarnystei į Širvintų parapiją.

 

Širvintų parapijos kunigai aptarnauja Bagaslaviškio ir Krikštėnų bažnyčias

Širvintų parapijos klebonai

Kun. Viktoras Lupeika 1850-1892 m. (dabartinės bažnyčios statytojas)

Kun. Jurgis Zimkus 1892-1895 m.

Kun. Jurgis Murnikas 1895-1898 m.

Kun. Jonas Navickas 1898-1922 m.

Kun. Bernardas Sužiedėlis 1922-1926 m.

Kun. Donatas Linartas 1926-1930 m.

Kun. Juozas Juraitis 1930-1945 m.

Kun. Petras Guobys 1945-1982 m.

Kun. Juozapas Čeberiokas 1982-1986 m.

Kun. Juozapas Dabravolskas 1986-2006 m.

Kun. Leonas Klimas Nuo 2006 m.