Krikštas
Kokia yra esminė Krikšto apeiga?
– Esminė šio sakramento apeiga yra krikštijamojo panardinimas į vandenį arba vandens išliejimas ant jo galvos, šaukiantis Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardo.
Kas gali priimti Krikštą?
– Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas asmuo.
Kodėl Bažnyčia krikštija kūdikius?
– Todėl, kad jie gimsta su gimtąja nuodėme ir juos reikia išlaisvinti iš piktojo galios bei įvesti į Dievo vaikų laisvės karalystę.
Ko reikalaujama iš krikštijamojo?
– Iš kiekvieno krikštijamojo reikalaujama tikėjimo išpažinimo, kurį suaugęs atlieka asmeniškai, o už kūdikį – tėvai ir Bažnyčia. Atsakomybė už parengimą Krikštui (katechumenatą) ir tikėjimo bei Krikšto malonės ugdymą taip pat dalijasi krikšto tėvas ir krikšto motina ir visa bažnytinė bendruomenė.
Kas gali krikštyti?
– Paprastai Krikštą teikia vyskupas ir kunigas, o lotynų apeigų Bažnyčioje – dar ir diakonas. Iškilus būtinybei krikštyti gali kiekvienas asmuo, turintis intenciją daryti tai, ką daro Bažnyčia. Jis lieja vandenį ant kandidato galvos ir trejybinę Krikšto formulę: “Aš tave krikštiju vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.”
Ar Krikštas būtinas išganymui?
– Krikštas būtinas išganymui tų, kuriems buvo paskelbta Evangelija ir kurie turi galimybę prašyti šio sakramento.
Ar galima būti išganytam be Krikšto?
– Kadangi Kristus mirė dėl visų žmonių išganymo, be Krikšto taip pat gali būti išganyti dėl tikėjimo mirę žmonės (kraujo krikštas), katechumenai ir tie, kurie malonės veikiami, nepažindami Kristaus nei Bažnyčios, nuoširdžiai ieškojo Dievo ir stengėsi vykdyti jo valią (troškimo Krikštas). Be Krikšto mirusius vaikus Bažnyčia savo liturgijoje patiki Dievo gailestingumui.
Kokie yra Krikšto padariniai?
– Krikštu atleidžiama gimtoji nuodėmė, visos asmeninės nuodėmės ir bausmės už nuodėmes; jis leidžia dalyvauti Dievo trejybiniame gyvenime per pašvenčiamąją malonę, per nuteisinamąją malonę, įtraukiančią į Kristų ir į Jo Bažnyčią; jis leidžia dalyvauti Kristaus kunigystėje ir padeda bendrystės su visais krikščionimis pamatą; jis leidžia skleistis dieviškosioms dorybėms ir Šventosios Dvasios dovanoms. Pakrikštytasis visam laikui priklauso Kristui, jis paženklintas neišdildomu Kristaus antspaudu (žyme).
Kokia yra per Krikštą gaunamo krikščioniškojo vardo prasmė?
– Vardas yra svarbus, nes Dievas pažįsta kiekvieną vardu, t.y. kaip nepakartojamą. Per Krikštą krikščionis Bažnyčioje gauna savo vardą, pageidautina – kokio nors šventojo, krikštijamajam teikiančio šventumo pavyzdį ir laiduojančio užtarimą pas Dievą.
Kokie reikalavimai taikomi krikšto tėvams?
– Katalikų Bažnyčios teisės kodekso 874 kanonas nustato, kad krikšto tėvai turi būti: 1. būtų parinkti paties krikštijamojo (jei suaugęs) arba jo tėvų, arba krikšto teikėjo. 2. būtų sulaukę 16 metų amžiaus. 3. katalikai, priėmę Sutvirtinimo bei Švenčiausiąjį Sakramentą ir gyvenantis pagal tikėjimą. 4. nesuvaržytas kanoninės bausmės. 6. negali būti krikštijamojo tėvas arba motina. 7. Jei vienas iš parinktų krikšto tėvų priklauso kitai krikščionių bendruomenei, jis tampa liudytoju drauge su kataliku krikšto tėvu arba motina.
Prieš apeigas reikia žinoti:
Pagal tradiciją berniuką laiko krikšto tėvas, mergaitę – krikšto motina. Kūdikio galva ant dešinės rankos. Antrasis krikštatėvis laiko baltą krikšto rūbelį bei žvakę ir stovi kūdikio kairėje, tėvai – dešinėje. Tėvams ir krikšto tėvams reikės palaiminti kūdikį, todėl prieš apeigas reikia tai išmokti. Laiminama dešinės rankos nykščiu darant kryželį kūdikio kaktoje. Krikšto apeigų dalyviams nedera kramtyti kramtomą gumą, kelti triukšmą mobiliaisiais telefonais. Prašome, kad Krikšto apeigų dalyvių aprangoje jaustųsi pagarba šventovei. Nedera dalyviams dėvėti sportinių, laisvalaikio drabužių ar avalynės. Vyrams rekomenduojame vilkėti kostiumą, moterims – kostiumėlį, iškilmingą suknelę, tačiau su pridengtais pečiais. Primename, jog bažnyčioje netinka nuogumo demonstravimas – todėl labai prašome pasirinkti iškilmingą, bet padorią aprangą. Asmenims, apsvaigusiems alkoholiniais gėrimais, nedera dalyvauti religinėse apeigose. Fotografuojančius/filmuojančius asmenis taip pat prašome išlaikyti aprangos šventinį stilių bei nelipti ant altoriaus laiptelių. Giminėms ir artimiesiems primename, jog nedera kūdikiui Krikšto proga dovanoti krikščioniškam tikėjimui prieštaraujančių simbolių, pvz. horoskopo ženkliukų. Reikia žinoti, kad nėra šventų arba nešventų vardų. Gali tik būti vardai, kurie neatitinka krikščioniškos dvasios, pvz. Venera, Hermis, Dzeusas. Galima suteikti kūdikiui kitą vardą norit pagerbti jo šventąjį globėją (kūdikio gimimo dienos šventasis) arba norit pagerbti ką nors iš kūdikio artimųjų, pvz. senelio vardas. Jei dėl svarbių priežasčių negalėsite krikštyti savo kūdikio sutartu laiku – prašome įspėti kunigą apie tai iš anksto. Taip pat primename, kad punktualumas yra mūsų visų bendras gėris, todėl laikykimės jo. Atvykdami į Krikštą turėkite kūdikio gimimo liudijimą, jo gali prireikti vėliau pildant dokumentus.
APEIGOS
- Prie bažnyčios durų:
Kunigas: (žegnojasi): Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi atsako: Amen.
Kunigas sveikinasi: Garbė Jėzui Kristui
Visi atsako: Per amžius. Amen.
Kunigas sveikina: Nuoširdžiai sveikinu jus visus, ypač tėvus. Jūs šį kūdikį gavote kaip brangią dovaną iš gyvybės Kūrėjo – Dievo. Krikštas jam suteiks dievišką gyvybę. Linkiu, kad jūs galėtute juo visada džiaugtis.
Kunigas klausia: Kokį vardą (kokius vardus) išrinkote šiam kūdikiui?
Tėvai atsako: N. (pasako kūdikio vardą arba kelis vardus jei juos numatę)
Kunigas klausia: Ko jam prašote iš Dievo Bažnyčios?
Tėvai atsako: Krikšto.
Kunigas klausia tėvų: Ar jūs, gerbiamieji tėvai, žinote, jog prašydami kūdikiui Krikšto, prisiimate ir pareigą išauklėti jį tikintį, kad visada laikytųsi Dievo įsakymų, mylėtų Dievą ir žmones, kaip liepia Kristus?
Tėvai garsiai atsako: Žinome!
Kunigas klausia krikštatėvių: Ar jūs, gerbiamieji krikštatėviai, esate pasirengę kūdikį globoti ir padėti tėvams jį tikintį išauklėti?
Krikštatėviai garsiai atsako: Esame!
Kunigas kreipiasi į kūdikį: N., šiandien krikščionių bendruomenė su džiaugsmu sutinka tave. Jos vardu žymiu tave kryžiaus ženklu ir linkiu, kad, tapęs (-usi) krikščionimi (-e), niekada šio ženklo nepaniekintum. Netrukus tėvai ir krikštatėviai pažymės tave tuo pačiu ženklu.
Kunigas, nieko nesakydamas, dešinės rankos nykščiu daro kryžiaus ženklą ant kūdikio kaktos. Paskui tą patį daro tėvai ir krikštatėviai. Po šios apeigos, kunigui vedant, einama į bažnyčią.
- Apeigos bažnyčioje:
Kunigas paskaito Evangeliją, paskui, jei numatyta, sako pamokslą. Po pamokslo prasideda visuotinė maldą už kūdikį ir jo artimuosius.
Į visuotinės maldos prašymas atsiliepiama žodžiais: Prašom tave, Viešpatie.
Visuotinės maldos antrojoje dalyje bus kreipimasis į šventuosius. Šioje maldoje dalyvausite tokiu būdu, pvz.:
Kunigas: Šventoji Marija, Dievo Motina
Visi atsako: Melski už mus.
Kunigas: Šventasis Petrai ir Pauliau
Visi: Melskite už mus.
Ir t.t….
Po kreipimosi į šventuosius kunigas skaito egzorcizmo maldą bei patepa kūdikio krūtinę katechumenų aliejumi. Renkant drabužėlius kūdikiui Krikšto apeigoms, svarbu, kad butu lengvas priėjimas prie krūtinės.
Šventinant vandenį krikštui susirinkusieji skatinami melstis žodžiais: Garbė tau, Viešpatie!
Po vandens šventinimo vyksta krikšto pažadai.
Kunigas: Todėl kiekvieną jūsų klausiu: Ar atsižadate piktosios dvasios?
Tėvai ir krikštatėviai: ATSIŽADU!
Kunigas: Ar atsižadate visų jos darbų?
Tėvai ir krikštatėviai: ATSIŽADU!
Kunigas: Ar atsižadate visų jos vilionių?
Tėvai ir krikštatėviai: ATSIŽADU!
Kunigas: Ar tikite į visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir žemės Sutvėrėją?
Tėvai ir krikštatėviai: TIKIU!
Kunigas: Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų mūsų Viešpatį, kuris gimė iš Mergelės Marijos, buvo nukankintas ir palaidotas, prisikėlė iš numirusių ir sėdi Tėvo dešinėje?
Tėvai ir krikštatėviai: TIKIU!
Kunigas: Ar tikite į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?
Tėvai ir krikštatėviai: TIKIU!
Vėliau, kunigui paraginus, drauge kalbama malda „Tikiu į Dievą Tėvą Visagalį…“ Prieš Krikšto apeigas derėtų šią maldą namuose pasikartoti.
Kunigas klausia: Ar norite, kad N. būtų pakrikštytas tuo Bažnyčios tikėjimu, kurį ką tik išpažinote?
Tėvai ir krikštatėviai: Norime!
Po šio atsakymo vyksta pagrindinė apeiga – vandens užpilimas ant kūdikio galvos, kunigui tariant šiuos žodžius: N., aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
Paskui kunigas patepa krizmos aliejumi kūdikio viršugalvį, prieš tai perskaitęs maldą.
Po patepimo kunigas paima iš krikštatėvių baltą drabužį ir uždeda jį, prieš tai paaiškinęs šio drabužio reikšmę.
Jei numatyta, krikštatėvis (tas, kuris nelaiko kūdikio) uždega krikšto žvakę nuo velykinės žvakės.
Kunigas kalba tokius žodžius: Deganti žvakė tegu primena tau Kristų – mūsų šviesą! Jums, tėvai ir krikštatėviai, pavedu globoti tikėjimo šviesą šiame kūdikyje. Rūpinkitės, kad jis dabar Kristaus tikėjimo apšviestas, nuolat gyventų kaip šviesos vaikas ir tvirtai tikėdamas taptų vertas amžinojo džiaugsmo Dievo ir šventųjų draugėje.
Kunigas kreipiasi į tėvus: Gerbiamieji tėve ir motina! Jūs čia atnešėte savo brangų kūdikį ir prašėte pakrikštyti. Krikštas jį padarė Dievo vaiku ir dangaus paveldėtoju. Jūsų pareiga jį tokį išauklėti. Tad ar pasižadate pakrikštytąjį taip auklėti, kad jis mylėtų Dievą ir žmones?
Tėvai garsiai atsako: Pasižadame!
Kunigas: Imkite šį sūnų (šią dukterį) – dabar jau Dievo vaiką. Užauginkite jį tokį gerą, kad jis būtų ir Dievui garbė, ir žmonėms džiaugsmas.
Tu, tėve, imk savo kūdikį ir nepamiršk, kad jam reikės ne tik duonos, bet ir tavo meilės, ir gražaus gyvenimo pavyzdžio.
Tu, motina, imki žvakę, kurią savo vaikui įteiksi Pirmosios Komunijos dieną.
Tėvas paima vaiką, o motina degančią žvakę.
Kunigui paraginus, visi kartu garsiai kalbėsime maldą „Tėve mūsų“. Prieš Krikšto apeigas derėtų šią maldą namuose pasikartoti. Po šios maldos kunigas atskirai palaimins motiną, tėvą bei visus apeigų dalyvius. Po palaiminimo maldų pritariama žodžiu: Amen.