“Malonė – visa ko pradžia”

Aplankėme Aušros Vartų Gailestingąją Motiną Mariją – tai malonės pradžia! Kartais sunku patikėti, kad susirinkę tūkstančiai žmonių kartu meldžiasi, o pamatyti – tai stiprina mano tikėjimą.  Jaustis ne vienam, ar tai ne malonė? Mergelė Marija labiausiai ir nori parodyti man tą Malonę, kuri niekada neleidžia man jaustis vienišai. Malonė yra pats Kristus, kuris yra šaltinis man labiausiai reikalingų dalykų. Atsiklaupus prie šventojo Marijos paveikslo noriu iš naujo viską pradėti. Argi ne malonė norėti pradėti viską iš naujo?

Aplankiau ir išvykau. Atlaidai baigėsi. Baigėsi ir malonės? Tada prisimenu Luko Evangelijos eilutę: „Kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.” Ir paklausiu savęs – ką aš darau su tuo, ką turiu, ką veikiu su gautomis malonėmis? Ir deja, dažnai mano atsakymas sau būna – nieko, pamirštu jas, ėjo ir praėjo… Neleidimas pamiršti to, kas man gero nutiko, man yra malonė.

Gerai įstrigęs atmintyje man Aušros Vartų Marijos atvaizdas. Šis paveikslas – vienas iš nedaugelio, kur Marija pavaizduota be Kūdikėlio Jėzaus ant rankų. Šiame paveiksle Marija laukiasi Jėzaus, Jis – Jos įsčiose. Marija – tarsi tabernakulis, kuriame yra Jėzus. Kai aš einu Komunijos Šv. Mišių metu, priimu Jėzų, taip pat tampu tuo tabernakuliu, kur Jis apsigyvena. Bažnyčioje priklaupiu priešais Švenčiausiąjį, o kai Jis mano širdyje – nevisada. Marija – tobulas „tabernakulis“, man pavyzdys, kaip aš turėčiau mylėti manyje Gyvenantįjį.

Būdama koplyčioje, negaliu nesidairyti. Ant sienų, esančių šalia Marijos paveikslo, iškalti votai – tikinčiųjų padėkos ženklai – širdelės, besimeldžiančių žmonių figūrėlės, akių, rankų, kojų atvaizdai. Jie man liudija, kad viskas tikra. Malones žmonės patiria, gailestingumas egzistuoja! Ramu.

Ir kiekvieną kartą, kai aplankau Aušros Vartų Mergelę, taip ir susimąstau…

 

Mintys po apsilankymo Švč. Mergelės Marijos

Gailestingumo Motinos atlaiduose

Dalyvė.