Šventojo kankinio belaukiant …

Jau aštuoneri metai mes, Kernavės parapijos Gyvojo Rožinio draugija ir Dievo tarno Teofiliaus  Matulionio maldos būrelis, meldžiame savo ganytojui altoriaus garbės. Prie visų prašymų šiais metais prijungėme tris piligrimines keliones jo žemiškojo gyvenimo takais. Artimiau prisilietę prie čia paliktų pėdsakų, jautėme pareigą savo išgyvenimais pasidalinti su bendros maldos broliais ir sesėmis.

Tuo tikslu šių metų lapkričio 7 d. vėl susibūrėme Kernavės parapijos namuose. Tikslu, kad žinia apie Dievo tarną Teofilių plistų plačiau, pasikvietėme gretimos Musninkų parapijos atstovus. KKMD s. Irenai trumpai pristačius mūsų susibūrimo tikslą, kongregacijos koplyčioje malda kreipėmės į Dievo tarną Teofilių:

Garbingasis vyskupe Teofiliau, rodos, dar taip neseniai šioje vargo bei negandų prislėgtoje Lietuvos žemėje laiminai ir globojai Kristaus tau pavestuosius –  tėvus, senelius, o gal ne vieną iš mūsų. Tikime šiandien jau iš Dievo artumos žvelgi į naujų laikų sunkumus bei kančią.

Trokšdami prisiliesti prie tavo dvasios gelmių, ieškojome žemiškųjų pėdsakų – tėviskės takeliuos, gyvenimui besiskleidžiančio jaunuolio ir kunigiškos tarnystės keliuose … parymojome prie tavo lankytų žemės kauburėlių, pridengusių tėvų amžinojo poilsio vietą.

Didis kankiny, širdyje drauge su tavimi suklupome prieš gyvąjį Kristų šventovėje, kurioje įžiebei amžinos adoracijos liepsnelę. Bandėme praeiti nors dalelę tavojo Golgotos kelio paskutinėje jo stotyje. Nešei nuožmaus ateizmo uždėtą naštą iki paskutinio atodūsio, po kurio atsivėrė Kristaus Prisikėlimo šviesoje suspindėjusi ir tavoji pergalė. Kaip tylus jos liudininkas tebus šis brangus Atpirkimo ženklas – kryžius,  mūsų rankomis įspaustas Kryžių kalne.

Šventėme Eucharistiją bažnyčioje, kuriai tu, rūpestingasis ganytojau, atidavei net dešimtį savo gausios sielų žvejonės metų. Jautėme kaip, stovėdamas prie kadaise branginto Jėzaus Širdies altoriaus, tu laiminai… ne vien mus, piligrimus, bet ir parapiją, kuri gerbia tavąjį atminimą, meldžia šventųjų garbės. Šiandien trokštame šia patirta malone pasidalinti su savo broliais bei sesėmis.

Nepailstantis Kristaus apaštale, šviesk visiems savo pavyzdžiu, kad ir mūsų gyvenimas, kaip žemiškas tavasis, taptų tikėjimo kelione.

Mokyk pastebėti gausias Viešpaties malones ir dėkoti už jas. Padėk įprasminti kančią, aukos dvasia kantriai priimti kasdieninį vargą bei sunkumus. Ir šiandien pasauliui taip reikia Dangaus pagalbos, kad įsižiebtų prigesę tikėjimo žiburiai žmonių širdyse, kad atgytų krikščioniškos šeimos ir artimo meilė, tirpdanti egoizmo bei susvetimėjimo ledus mūsų tautoje, kad žmonija būtų apsaugota nuo smurto ir visokeriopos prievartos.

Didis Dievo tarne, Teofiliau, pasitikėdami tavo užtariamąja galia, meldžiame ir nepaliausime melsti Aukščiausiąjį stebuklo… to aiškaus tavosios globos ženklo.

Atsiduodami Viešpaties tėviškam gerumui, laukiame dienos, kuomet mūsų prašymai įsilies į bendrą Bažnyčios maldą – Palaimintasis Teofiliau, užtarki mus!

 

Po jos išklausėme s. Felicijos (KKMD) ketechezę apie pirmąjį kun. Teofiliaus Matulionio gyvenimo etapą – vaikystę, mokslo metus ir pastoracinio darbo pradžią.

Antrąją katechezės dalį pravedė s. Irena, komentuodama piligriminėse kelionėse fiksuotus vaizdus ir su jais susijusius esminius Teofiliaus Matulionio žemiškojo gyvenimo momentus.

Kiekvienas savo patirtais įspūdžiais dalinomės prie kuklaus agapės stalo.

Išsiskirstėme džiaugdamiesi giliau pažinę savo ganytoją kankinį, praturtėje dvasia ir pasiryžę dar karščiau melsti jam altoriaus garbės.

Buvome labai dėkingi mūsų sesėms.

 

Irena Jurkėnienė

Teofiliaus Matulionio maldos būrelio narė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Comments are closed.