Jaunimo piligriminės kelionės įspūdžiai

Birželio 25-27 dienomis Širvintų parapijos jaunimas surengė piligriminį žygį sutvirtinamiesiems. Šio žygio tema „JĖZUS YRA VIEŠPATS“.
Klebonas Leonas Klimas meldėsi šv. Mišiose už žygį, jo vadovus ir dalyvius.
Visiems reikėjo susirinkti 10 val. šventoriuje. Lijo lietus, bet jis mūsų nebaugino, užsidėję lietpalčius, atsisveikinę su artimaisiais, pasiėmę kryžių linksmai išėjom link žygio tikslo – Krikštėnų. Iki miesto galo mes turėjome eiti tyloje, vėliau eidami giedojome giesmes, kalbėjomės, bendravome vienas su kitais, meldėmės rožančių, gailestingumo vainikėlį. Tad tie kilometrai mums neprailgo, o iki Krikštėnų reikėjo eiti apie 14 kilometrų, bet mes neišsigandome.
Sustoję pirmąkart radome tinkamą vietą pažaisti ir pažinti vienas kitą, žaidėm žaidimą, bet pradėjus lyti lietui teko pasislėpti po medžiais ir laukti kada nustos lietutis lyti.
Pamatę Krikštėnus visi apsidžiaugėm, nes mūsų tikslas jau čia pat! Priėję miestelį giedojome giesmę „Įeinu su gyriaus giesme“, prie vienuolyno mūsų laukė sesės bei viena iš stovyklos vadovių Laima. Pamatę seses mūsų veidai nušvito.
Pasiekę kelionės tikslą ėjome pietauti ir pailsėti, nes po kelionės buvome šiek tiek pavargę ir išsekę. Atgavę jėgas ėjome bendrauti su Kristumi šv. Mišių aukoje, jautėsi bendrystė, vieningumas giesmėje, nes visi giedojo giesmes. Po šv. Mišių buvo susitikimas su sesėmis Brigita bei Bernadeta, jos liudijo kaip pradėjo eiti link draugystės su Dievu. Po susitikimo žaidėme žaidimus, o po jų vakarieniavome. Vakare sulaukėme kito vadovo – Sigito! Atvežęs lauktuvių šviežio naminio pieno jis mus paskatino nuoširdžiai padėkoti Dievui už tokias gėrybes.
Subrėškus vakarui vyko šlovinimo malda. Dievas savo artumu apglėbė kiekvieną iš mūsų, vyko nuostabūs dalykai, nes ėjome išpažinties, giedojome šlovindami Dievą giesme. Kaip patys jie sakė buvo kažkas naujo bei nepatirto, bei keista, nes ašaros riedėjo savaime.
Atėjo laikas eiti ir miegoti, viskas buvo ramu ir gera, gal tik mūsų berniukams sunkiau sekėsi palaikyti nakties tylą ir laiku pradėti sapnuoti.
Ryte kėlėmės su SAULĖS KAMUOLIUKU ir puodais. Sunku buvo keltis.
Atsikėlus buvo ryto malda su sesėmis. Buvo gera melstis su jomis psalmėmis.
Pusryčiai. Po jų vyko mokymai. Vakaras baigėsi su vakarone! Šokiai, laužas bei dešrelės. Po jų saldus miegas.
Tos dienos greitai pralėkė… trečiadienio rytą mes anksti kėlėmės, buvo privaloma Rytmetinė malda koplyčioje, kad geriau suprastume seselių vienuolių maldos ritmo svarbą. Pasimeldus buvo mankšta, kurią vedė Laima, vėliau ėjome pusryčiauti ir tvarkytis. Stovykla baigėsi šv. Mišiomis, malda jautėsi galinga.. Jauki..
Po Mišių atsisveikinę su sesėmis išėjome su Lietuvos vėliava ir kryžiumi, šįkart lietus nelijo. Atgal buvo lengviau eiti nes jau kelią žinojome. Pavargusiems buvo galimybė pavažiuoti su Kunigu Mariumi automobilyje. Atėję į Širvintas giedojome pradžios giesmę „Įeinu su gyriaus giesme“, jaunimą pasitiko Bažnyčioje skambantis varpas. Tai buvo mūsų kelionės pabaiga.
Labai dėkoju visiems už bendrystę, maldą ir buvimą. Tegul Viešpats laimina ir saugo JŪS. 🙂

Įspūdžius užrašė Giedrė Narkevičiūtė. Fotografavo ir gardų stovyklos maistą gamino Laima Lekavičiūtė.

Comments are closed.