Visi žinome, kad Sekminės – tai Šventosios Dvasios atsiuntimas. Tačiau, ar pagalvoju, ką ši šventė reiškia man? Juk Viešpats dovanoja Šventąją Dvasią mums ir šiandien. Kasdien. Sekminės – tai Šv. Dvasios atsiuntimo mokiniams prisiminimas, dėkojant už šią Dovaną. Ir prašymas malonės, kad sugebėčiau Ją priimti.
Širvintų parapijos jaunimas organizavo Sekminių vigiliją: ATEIK BŪTI SU VIEŠPAČIU IR BROLIAIS SAVO. Programa prasidėjo vakaro šv. Mišiosmis, o baigėsi – rytinėmis. Labai džiaugiamės, kad adoracijoje su mumis Dievą šlovinti pasiliko ne vienas parapijietis.
Nors visoje vigilijoje, mūsų pasiliko nedaug, mes nenusiminėme, nes svarbu ne kiekybė, o kokybė. Pasilikome kartu maldoje, ir laukėme sekminių būdami užsirakinę kaip apaštalai (tikrai ne dėl žydų baimės, tiesiog dėl elementaraus saugumo). Norėdami pasidalinti su kitais tai, ką mes patyrėme per šia nuostabią naktį, mes rašėme ant nuotraukų* mintis iš Šventojo Rašto ar gražų palinkėjimą.
Buvo didelis iššūkis pradėti adoraciją nuo 6h. Kadangi rytas buvo vėsus, kol pasiekėme bažnyčią – išsibudinome. Bet už mus jau buvo pirmiau atėjusių – džiaugiamės. Adoraciją baigėme šv. Mišiomis, po kurių dalinome žmonėms nuotraukas. Kiek džiaugsmo buvo ir dėkojimo. Atsirado netgi tokių, kurie dėkojo, tarsi lobį būtų gavę. Dalinome žmonėms tuos gražius paveikslus su dar gražesnėmis mintimis – ir tikrai pasidalinome daug daugiau nei tuo.
Taigi, nors dalyvavusių nebuvo minia, bet liko laiminga beveik visa parapija.
DALYVIŲ PASIDALINIMAI:
Man įspūdį paliko geras adoracijos organizuotumas. Viskas vyko sklandžiai, nuoširdžiai ir gražiai. Sužavėjo rimtis ir ramybė. Jėzus tikrai buvo su mumis. Agnė.
„Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą“… Per adoraciją, jaučiau kaip Šv. Dvasia lėtai kaip vėjalis ėjo link manęs. Giesmės… Giesmių žodžiai paliečia vis skirtingai, bet giliai – sujudina tavo širdį ir atveria kažką naujo, atveria kelią Jėzui, nes Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas… Ryte, per adoracija, atrodo jau nebėra jėgu nei grot, giedot, iš vis būt čia, per daug buvo Tavęs, Dieve… Tada isiklausiusi į giesmės žodžius, supratau, kad visa tai yra gera, kad Jis ateina pas mane, saugo mano šventovę, atveria man savo duris, nuo kurių aš bėgau, ir vis prisigalvodavau visokiu nesąmoniu, taip Ji atstumdama, bet tuo metu, susitikom, ir bendravom, nes Jis mano Draugas… Juk, nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jis savo gyvybę pagulde, dėl manęs, ir dėl Tavęs. X.
Labai patiko. Ypač rašymas ir minčių rinkimas. Milda.
Man labai patiko adoracija ir giesmės. Patiko melstis tyloje, dėkoti. Myliu Dievą. X.
Buvo nuostabu, kai vakare per adoraciją su mumis giedojo ir močiūtės. Tai žodžiais neišreiškiama. X.
Comments are closed.