Parapija

1860 metais statyta mūrinė bažnyčia yra klasicistinės ir barokinės architektūros mišinys. Platus fasadas su žemais bokštais padalytas į tris tarpsnius. Apatinio tarpsnio plokštuma suskaidyta stambiais piliastrais ir arkinėmis nišomis. Viršuje sienos plokštuma ramesnė, tik bokštų rizalitai ją suskaido. Pinijono aukštis yra lygus su bokštų aukščiu, neskaitant jų piramidinių smailių. Navų langai aukšti, su pusapskritėm arkom. Manoma, kad šiandieninės bažnyčios fasadą puošiančios XVIII amžiaus ketvirtame ketvirtyje išdrožtos vyskupo šv. Augustino ir popiežiaus Pijaus V skulptūros, į Širvintas XIX amžiaus antroje pusėje buvo atvežtos iš uždarytos ir nugriautos Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios. Šventoriaus geležiniai vartai įkabinti tarp keturių baltų mūrinių stulpų be arkų. Šventoriuje pastatyti du mediniai tautodailininko Vytauto Ulevičiaus kryžiai ir du tautodailininko Juozo Kalinausko koplytstulpiai šv. Mykolo ir Švč. M. Marijos garbei.

Vidaus erdvė padalinta į tris navas. Stambūs kvadratiniai pilioriai turi kaneliūras. Puskliautės ir poarkiai išmarginti figūriniais ir gėlių ornamentais. Didžiojo altoriaus retablis yra ne architektūrinis pastatas, o didžiulis šv. Mykolo Arkangelo paveikslas su siauriais rėmais. Šoniniai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Filomenos altoriai turi orderinės tvarkos retablius su kolonomis, su architravu ir voliutomis viršuje. XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje restauruotoje bažnyčioje saugoma  nemažai vertingų XIX–XX amžiaus pradžios dailės paminklų. Altorius ir sienas puošia XIX amžiaus tapytojui, Peterburgo dailės akademijos auklėtiniui Jonui Zenkevičiui priskiriami paveikslai: „Šv. Filomena“, „Šv. arkangelas Mykolas“. Ant centrinės navos piliorių sukabinti keturių evangelistų paveikslai, datuojami 1878 metais, priskiriami Karoliui Ripinskiui. Paveikslai „Švč. Mergelė Marija Sopulingoji“ ir „Jėzaus krikštas“ tapyti dailininkės Bronislavos Lukoševičiūtės.