Gavėnios metu susirenkame eiti Kryžiaus kelią. Ne kaip praeiviai, o kaip šeima. Mūsų žingsniai aidi kartu su Jėzaus žingsniais – sunkiais, bet kupinais beribio pasiaukojimo.
Eidami iš stoties į stotį, atveriame savo širdis tam, kuris nešė mūsų visų naštas. Žiūrėdami į kenčiantį Kristų, kiekvienas atpažįstame savo suklupimus, savo skausmą ir savo ilgesį. Tačiau šioje tyloje gimsta bendrystė ir suvokiame, kad niekas nėra paliktas vienas su savo kryžiumi.
Kiekvienoje stotyje mokomės:
* kantrybės, kai esame neteisingai smerkiami.
* nuolankumo, kai suklumpame po kasdienybės svoriu.
* gailestingumo, kai reikia nušluostyti ašarą kitam, kaip tai darė Veronika.
* perimti Jo meilės dvasią – tylią, veiksmingą meilę, kuri nedejuoja, bet tarnauja…
2026 m.
