Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji,
broliai ir seserys!
„Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas, Jis yra Viešpats Mesijas“
(Lk 2, 10–11).
Nuoširdžiai sveikinu jus Kristaus Gimimo šventėje! Dauguma iš mūsų Kalėdas švenčiame nuo pat vaikystės. Jos yra pripildytos pačių gražiausių prisiminimų ir patirčių. Jos talpina savyje patį giliausią ir prasmingiausią Dievo ir žmogaus susitikimą, mūsų susitikimą su pačiu Dievu. Jėzus gimė dėl mūsų ir Jo mums labai reikia. Jis gimė mažu kūdikiu kaip ir mes, ir atėjo dalyvauti mūsų gyvenime, atėjo numirti už mus ant kryžiaus. Atėjo nugalėti mirtį ir padovanoti mums amžiną Dievo draugystę. Kalėdos, tai Betliejus, miestų aikštėse ir namuose papuoštos eglutės, artimieji prie šventinio stalo, kalėdinės giesmės… Bet ne tik…
Gyvename labai neramiais laikais. Daug įvairios sumaišties, nerimo ir netikrumo dėl ateities. Kasdieniai rūpesčiai, išbandymai ir kančia asmeniniame gyvenime. Žmogus neretai jaučiasi nesaugus, tiesiog bejėgis ką nors pakeisti. Atrodo, jog blogis tikrai dominuoja ir dažnai nugali. Kaip gyventi ir galvoti apie ateitį? Kaip neprarasti gyvenimo džiaugsmo ir vilties? Ką mums sako Jėzus?
Kalėdos kaip tik ir yra tokia šventė, kurios šitokiame pasaulyje, mūsų gyvenime, labiausiai reikia. Kalėdos, tai ne sentimentali pasaka, o pati tikroviškiausia Dievo meilės istorija. Pasiklausykime jos ir tai bus mylinčio Dievo atėjimas į mūsų dabartį, atsakymas į mūsų egzistencinius klausimus.
Jėzus gimė mažu vaikučiu ant Motinos Marijos ir Juozapo rankų. Gimė tvarte. Naktį. Paguldė ėdžiose. Pasveikinti atėjo vietiniai piemenys, o vėliau atkeliavo išminčiai. Apie tai sužinojęs Erodas pasiuntė kareivius ir šeima turėjo bėgti į Egiptą. Prieš pradedant viešąją veiklą, dykumoje piktasis, rodydamas karalystes Jėzui sakė: „Duosiu tau visą šių karalysčių valdžią ir jų didingumą; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ Plaukiant su mokiniais per ežerą kilo vėtra ir jie išsigandę ėmė šaukti: „Mokytojau, žūvame!“ Jėzus gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti, tarsi avys be piemens. Papasakojo nuostabius palyginimus apie Gailestingąjį tėvą ir Gerąjį ganytoją. Alyvų sode prieš savo kančią meldėsi: ‘Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ Mirdamas ant kryžiaus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Velykų rytą prie kapo atėjusios moterys išgirdo žinią: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ Ir taip, brangieji, visa Evangelija! Sklidina Dievo pasilikimo su mumis. Sklidina Dievo ir mūsų pergalės!
Tai paties Dievo žinia mums, kurią per visus amžius skelbia Kristaus įkurta Bažnyčia. Tai Jo žodžiai, Jis pats, pasiliekantis su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Jis yra mūsų ir istorijos Viešpats. Jam svarbus mūsų gyvenimas, kasdieniai rūpesčiai, mūsų ateitis. Jis gimė tam, kad pereitų su mumis per visą mūsų gyvenimą. Iš meilės mums tapo žmogumi ir tuo pačiu prisiėmė mūsų būklę į kurią patekome pirmiesiems tėvams rojuje padarius lemtingą pasirinkimą.
Gali atrodyti, kad šiandienos žmogui nereikia Dievo. Jo reikia kaip niekada anksčiau. Net ir Dievą neigdamas ar ignoruodamas, žmogus su skausmu Jo ieško. Net ir nesuprasdamas, jog labiausiai gyvenime reikia Dievo, Jo nesąmoningai ilgisi. Jo reikia jauniems žmonėms, kad galėtų drauge su kitais kurti žmoniškesnį ir teisingesnį pasaulį. Jo reikia kiekvienam tėčiui ir mamai, globėjams, kad šalia kasdienių rūpesčių galėtų saugiai su vaikais svajoti apie gražią ateitį. Jo reikia visiems sergantiems, vargstantiems, kenčiantiems, persekiojamiems… Jo reikia visuomenės gyvenimui, kultūrai, tautų tarpusavio santykiams, globaliai ekonomikai ir tikrai atsakingam požiūriui į gamtą.
Evangelija ir visas Šventasis Raštas moko, kad visada pasitikėtume Dievu. Jis yra mylintis, gelbstintis Viešpats. Jis niekada mūsų nepaliks, niekada neapleis, visada bus su mumis, duos jėgų ištverti. O svarbiausia, – per kančią išmokys Jį sekti, kad Kryžiaus galia nugalėtume piktąjį ir jau dabar, šiame gyvenime, regėtume Prisikėlusio Kristaus pergalės šviesą.
Visiems, brangieji, mums Prisikėlusio Kristaus šviesa nušviestų Kalėdų švenčių! Gilaus tikėjimo džiaugsmo ir Viešpaties artumo per visus ateinančius Naujuosius Viešpaties metus!
Vysk. Jonas IVANAUSKAS
Šv. Kalėdos, 2023 m.
