2023 m. spalio 1 d. šventėme titulinius Šv. Mykolo atlaidus. Į atlaidų iškilmes susirinko gausus būrys parapijiečių, gretimų apylinkių gyventojų bei svečių. Su dovanomis ir sveikinimais atvyko Seimo narys Jonas Pinskus, Širvintų savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Širvintų savivaldybės administracijos atstovai.
Šv. Mišių metu svečias iš Lenkijos Elko vysk. Jerzy Mazur ir Kaišiadorių vysk. Jonas Ivanauskas pašventino naująją mūsų bažnyčios krikštyklą. Savo vizitu mus padžiugino Šv. Mišių aukoje dalyvavęs vysk. emeritas Juozas Matulaitis.
Šv. Mišių metu atnaujinome krikšto pažadus ir Lenkijos Elko vysk. Jerzy Mazur kvietimu kiekvienas turėjo galimybę prieiti prie krikštyklos, panardinti ranką į šventą vandenį ir, padaręs kryžiaus ženklą, išpažinti tikėjimą, kad Jėzus Kristus yra mano širdies Viešpats ir Karalius!
Tai didžiausia dvasinė dovana parapijiečiams.
Dėkojame jungtiniam Širvintų bažnyčios sumos ir „Mykoliukų“ chorui, sukūrusiam pakylėtą ir šventinę nuotaiką.
Vyskupo Jerzy Mazur homilija
1. Susirinkome švęsti Šv. Arkangelo Mykolo, jūsų parapijos globėjo atlaidus. Jis yra jūsų dangiškasis globėjas. Parapijos atlaidų diena – parapijos vardadienis. Į vardadienį einame su gėlėmis, linkėjimais ir dovanomis. Gražiausia gėlė ir dovana yra kiekvienas iš jūsų ir kiekvienas iš jūsų, esantis čia per Eucharistiją – tai jūsų tikėjimas, gailestingumo darbai, jūsų geras žodis, kupinas meilės, vilties, jūsų malda. Kokius palinkėjimus norėtumėte išreikšti parapijos bendruomenei? Ko palinkėtumėte savo parapijai, kuriai vadovauja jūsų ganytojas?
Noriu palinkėti, kad jūsų parapija būtų gyva parapija ir taptų „bendruomenių bendruomene“, kad ji padėtų kiekvienam pakrikštytam žmogui suvokti pašaukimą į šventumą, kad ji būtų misionieriška parapija, t. y. siunčiama tiems, kurie yra pasiklydę savo gyvenime, nuklydę nuo Dievo, dar nepakrikštyti, kad jos nariai galėtų eiti į pakraščius ieškoti pasiklydusio žmogaus ir skelbti jam žinią apie išganymą Jėzuje Kristuje – amžinojo gyvenimo žinią.
Tai atsitiks, kai išliksite vienybėje su Dievu, kuris yra Meilė, kai klausysite Dievo Žodžio ir juo gyvensite, kai būsite atviri Dievo Gailestingumui, nes nieko žmogui taip nereikia, kaip Dievo Gailestingumo. Linkiu tau išganymo. Daryk viską, kad tavo žodžiu ir gyvenimo liudijimu kiti įeitų į išganymo kelią.
Šv. Jonas XXIII sakė, kad parapija yra tarsi šaltinis, trykštantis gyvenvietėje. Šaltinis šioje vietoje tryško prieš daugelį metų. Kiekvienas gali prieiti prie šaltinio ir numalšinti savo troškulį: meilės, tiesos, gėrio, grožio, ramybės, vilties, Dievo troškulį. Dažnai ateik ir atvesk kitus prie šio malonių šaltinio. Malonės išplaukia iš Dievo žodžio, iš čia švenčiamų sakramentų, o ypač iš Eucharistijos sakramento. Malonės išplaukia iš Krikšto sakramento. Ir šiandien bus pašventinta naujoji krikštykla.
Tepalydi Jus šiuo šventumo ir išganymo keliu Jūsų parapijos Globėjas Šv. Arkangelas Mykolas, kuris palaiko, gina nuo blogio, stiprina darant gera ir vykdant Dievo valią.
2. Atlaidų ceremonija yra malonės diena, atleidimo diena, nuodėmių ir bausmių atleidimo diena, tiesiog amnestijos diena. Pasinaudokite šiuo malonės laiku, pasinerdami į Dievo gailestingumą atgailos sakramente.
Atlaidų ceremonija verčia sustoti prie mūsų globėjo Šv. Arkangelo Mykolo. Kas yra ir kas buvo šventasis Michaelis? Žinome, kad jis nebuvo žmogus, bet buvo ir yra angelas, t. y. tyra dvasia. Šv. Arkangelas Mykolas priklauso angelų pasauliui. Apie šią iškilmę šiandien Jėzus mums sako: „Jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“. Būtent Dievas sukūrė angelus, panašias į save būtybes. Jis sukūrė angelus, kad suteiktų Jam šlovę. Pastebėkime, kad mūsų Šventojoje liturgijoje yra momentas, kai susijungiame su angelų kompanija ir kartu su jais garbiname Dievą. Ši akimirka patiriama per kiekvienas Šv. Mišias, kai kunigas baigia pratarmę ir sako: „Todėl su angelais ir arkangelais, su palaimintosiomis dvasiomis ir visais dangaus chorais giedame giesmę Tavo šlovei, šaukdami: šventas, šventas, šventas…”
Per visą išganymo istoriją Dievas angelams skyrė ypatingas užduotis ir siuntė angelus žmonėms. Angelai palaiko žemėje gyvenančius žmones. Pats žodis „angelas“ reiškia „atsiųstas“, „pasiuntinys“. Todėl angelai Dievo įsakymu neša žmonėms dvasines dovanas. Pagal Bažnyčios tradiciją kiekvienas vaikas ir kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą. Tautos ir vietovės taip pat turi savo angelus sargus. Kasdien kalbėkite angelui sargui maldą.
3. Tarp angelų ypatingą vietą užima Arkangelas Mykolas. Jis laikomas gerųjų angelų vadu. Būtent jis kovojo dvasinėje kovoje su puolusiais angelais ir demonais. Jis tapo angelų princu. Todėl jis tapo dvasinės galios ir stiprybės įsikūnijimu.
Šventasis Mykolas reiškia: „Kas yra kaip Dievas?“ Jis yra visų angelų princas. Tai Mykolas, kaip sako Apreiškimo knygoje Jonui Dievo valia kovojo su angelais, kurie priešinosi Viešpačiui Dievui ir nenorėjo Jo garbinti. Šie angelai virto velniais ir šventojo Arkangelo Mykolo buvo nuvaryti į žemę. „Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu (…)Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį“.
Šv. Arkangelas Mykolas laikomas Bažnyčios globėju ir gynėju. Jis, kaip Dievui ir Bažnyčiai priešiškų jėgų užkariautojas, remia žmones kovoje su blogiu. Kreipkimės į jį, kad palaikytų tave kovoje su blogiu, priešinantis pasaulietiškumui ir visoms šėtono pagundoms.
Šiandien šią ypatingą progą, žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, verta prisiminti Šv. Joną Paulių II, kuris 1987 metais Italijoje, Šv. Arkangel Mykolo Gargano šventovėje pasakė: „Atvykau pagerbti Šv. Arkangelo Mykolo ir prašyti jo dabar, kai taip sunku autentiškai liudyti, krikščioniškai, be kompromisų ir be nuolaidų… Daug šventųjų atvyko čia pasisemti stiprybės ir atgaivos… Viešpaties patikinimu, pragaro vartai jo nenugalės (Mt 16,18), bet tai nereiškia, kad esame laisvi nuo išbandymų ir nuo kovos su piktojo gudrybėmis. Šioje kovoje Arkangelas Mykolas stoja šalia Bažnyčios, kad apgintų ją nuo viso pasaulio blogio, padėtų tikintiesiems atsispirti demonui, kuris kaip riaumojantis liūtas, slankioja aplinkui ieškodamas, ką praryti (1 P 5,8). Ši kova su demonu, kuris yra Šv. Arkangelo Mykolo priešingybė, galioja ir šiandien, nes demonas vis dar gyvas ir veikia pasaulyje. (…)“.
Tada popiežius sukalbėjo egzorcizmo maldą ir skatino kiekvieną dieną kartoti maldą, kurią popiežius Leonas XIII parašė po garsiojo regėjimo, kai prie tabernakulio pamatė šėtoną kalbantį su Jėzumi. Buvo paskelbta didžiulė kova su šėtonu: „Šventasis Arkangelai Mykolai!… (tarkime kartu).
4. Šios ceremonijos metu bus pašventinta krikštykla. Toks pašventinimas mums primena mūsų šventąjį krikštą. Būtent per krikštą mūsų tėvai atsako į kunigo klausimą: „Ko jūs prašote Šventosios Bažnyčios? – jie atsako „krikšto ir tikėjimo“. Ir į antrąjį klausimą: „ką duoda tikėjimas?“ Jų atsakymas – „amžinąjį gyvenimą“.
Brangieji! Mes esame krikščionys tiek, kiek leidžiame vienam ir vieninteliam Šventosios Trejybės Dievui gyventi mumyse. Krikšto metu esame panardinami į Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Šioje krikštykoje paskęs senas, nuodėmingas žmogus, ir gims naujas. Šventajame Krikšte tampame Dievo vaikais, Jėzaus Kristaus mokiniais ir Bažnyčios, kurios Galva yra Jėzus Kristus, nariais. Šis naujagimis reiškia, kad turėtume atsiminti ir savo krikšto datą, kaip ir gimimo dieną ar vardadienį. Ir šią dieną dėkokime Viešpačiui, nes tai diena, kai Jėzus atėjo gyventi mumyse, Šventoji Dvasia atėjo pas mane.
Šis naujas gimimas reiškia, kad turime gyventi krikštu ir, kaip girdėjome per antrąjį svarstymą, turėtume turėti „tų pačių siekių: tą pačią meilę ir bendrą dvasią“ ir skelbti, kad „Dievas Jį labai išaukštino ir Jam davė vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme, ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats“.
Čia norėčiau paminėti Palaimintąjį Teofilį Matulionį – kunigą, vyskupą, kankinį. Jis gyveno krikštu ir sekė Jėzumi Kristumi kaip tarnas, išrengtas ir kenčiantis. Jo, kaip kunigo tarnystė, buvo nutraukta dėl mirštančio vaiko iš mišrios katalikų ir stačiatikių šeimos krikšto, nes galiojo carinės valdžios draudimas, neleidžiantis katalikų bažnyčioje krikštytis žmonėms iš mišrių šeimų.
Palaimintasis Teofilius nedvejodamas pakrikštijo mirštantį naujagimį, nes, kaip pats sakė, „turime klausytis Dievo, o ne žmonių“. Teisme jis aiškiai atsakė, kad žinojo, jog motina yra stačiatikė, tačiau žinojo ir tai, kad naujagimis silpnas ir turi pasirūpinti, kad nenumirtų be krikšto. Už tai jis turėjo palikti savo Bikavos parapiją ir buvo nušalintas nuo pareigų bei apgyvendintas vienuolyne Sankt Peterburge. Kiek vertės jis suteikė krikšto sakramentui.
Šiandien atnaujinsime krikšto pažadus, prieisime prie krikštyklos, kad panardintume dešinę ranką į šventą vandenį, padarysime kryžiaus ženklą ir išpažinsime tikėjimą, kad Jėzus Kristus yra mano širdies Viešpats ir Karalius. Amen.
