“Gavėnia man pasirodė tarsi gyvenimą sudaranti mozaika. Ji mums duota tarsi dovana – keturiasdešimties dienų kelionė, kurios metu galime įgyti gilesnį supratimą, atveriantį paslaptis, kodėl gyvenimas yra būtent toks. Gavėnios metu mums leidžiama laisvai kelti klausimus ir išreikšti savo sąmyšį tikint, kad Dievas tai supranta.” A. Bosco
Mano gyvenimas susideda iš dviejų dalių: trokštu prasmės, meilės, saugumo, pripažinimo, noriu būti sveikas ir laimingas, kita dalis – susiduriu su vienatve, pykčiu, baime, nuovargiu, nesėkmėmis. Pirmoje dalyje man nieko netrūksta, esu patenkintas, ramus, besidžiaugiantis ir negalvojantis. Antroje dalyje – kremtuosi, ieškau atsakymų, blaškausi ir nervinuosi. Kasdienis mano gyvenimas yra juokingai paprastas – namai, darbas, namai. Bet atsikėliau ryte ir visai nesitikėjau, kad rasiu paruoštus pusryčius, prieš pat pietus man paskambino senas draugas ir pasakė, kad pasiilgo, – “seniai matėmės!”, pavakary apsiniaukusią dieną ir mano kabinetą praskaidrino ryški pavasarinė saulė, o vakare kalbėjausi su šeima prie vakarienės stalo… Tada atsiguliau ir galvoju: koks beprasmis ir nuobodus mano gyvenimas…
Aš vargšas. Iš tikrųjų aš vargšas, valgau džiūvėsius, nors esu kviečiamas prie skanių valgių stalo. Turiu bilietą į “gyvenimo renginį”, tačiau nesinaudoju, nes neturiu tam laiko. Mano gyvenimas būtent toks, nes aš renkuosi.
Gavėnia yra laikas ieškoti ir rinktis iš naujo. Dievas pažįsta mano kasdienybę ir nori joje dalyvauti. Jėzus atėjo tam, kad viską pradėčiau iš naujo, kad pastebėčiau, ieškočiau, išsaugočiau, palaikyčiau, mylėčiau, atleisčiau, padėčiau. JIS to mokė! Dalinuosi tuo. Aš dovanoju ir pats gaunu dovanų.
Tada atsigulu vakare ir galvoju: už visą, ką turiu, ačiū, Dieve, Tau tariu…
